Roberto escribió: ↑29 Mar 2023 17:33
(aunque tengo entendido que para el relato de los primeros concilio suele usarse lo dicho en el Dīpavaṁsa, que hay quien considera que es históricamente dudoso).
La fuente más antigua para los dos primeros concilios es el Cūḷavaggapāḷi, el cuarto libro de la Canasta de la Disciplina. En el Cūḷavaggapāḷi, los dos últimos capítulos, 11 y 12, contienen la narrativa de los dos primeros grandes concilios. Los nombres de los dos capítulos referentes a los concilios en el Cūḷavaggapāḷi son:
11. Pañcasatikakkhandhaka - Sección de los quinientos
12. Sattasatikakkhandhaka - Sección de los setecientos
► Mostrar Spoiler
1.Saṅgītinidānaṃ
437.Atha kho āyasmā mahākassapo bhikkhū āmantesi – “Ekamidāhaṃ, āvuso, samayaṃ pāvāya kusināraṃ addhānamaggappaṭipanno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ pañcamattehi bhikkhusatehi. Atha khvāhaṃ, āvuso, maggā okkamma aññatarasmiṃ rukkhamūle nisīdiṃ.
“Tena kho pana samayena aññataro ājīvako kusinārāya mandāravapupphaṃ gahetvā pāvaṃ addhānamaggappaṭipanno hoti. Addasaṃ kho ahaṃ, āvuso, taṃ ājīvakaṃ dūratova āgacchantaṃ. Disvāna taṃ ājīvakaṃ etadavocaṃ – ‘Apāvuso, amhākaṃ satthāraṃ jānāsī’ti? ‘Āmāvuso, jānāmi. Ajja sattāhaparinibbuto samaṇo gotamo. Tato me idaṃ mandāravapupphaṃ gahita’nti. Tatrāvuso, ye te bhikkhū avītarāgā appekacce bāhā paggayha kandanti, chinnapātaṃ papatanti, āvaṭṭanti, vivaṭṭanti – atikhippaṃ bhagavā parinibbuto, atikhippaṃ sugato parinibbuto, atikhippaṃ cakkhuṃ loke antarahitanti. Ye pana te bhikkhū vītarāgā te satā sampajānā adhivāsenti – aniccā saṅkhārā, taṃ kutettha labbhāti.
“Atha khvāhaṃ, āvuso, te bhikkhū etadavocaṃ – ‘Alaṃ, āvuso, mā socittha; mā paridevittha. Nanvetaṃ, āvuso, bhagavatā paṭikacceva akkhātaṃ – sabbeheva piyehi manāpehi nānābhāvo vinābhāvo aññathābhāvo. Taṃ kutettha āvuso labbhā, yaṃ taṃ jātaṃ bhūtaṃ saṅkhataṃ palokadhammaṃ, taṃ vata mā palujjīti – netaṃ ṭhānaṃ vijjatī’ti.
“Tena kho panāvuso, samayena subhaddo nāma vuḍḍhapabbajito tassaṃ parisāyaṃ nisinno hoti . Atha kho, āvuso, subhaddo vuḍḍhapabbajito te bhikkhū etadavoca – ‘Alaṃ, āvuso, mā socittha; mā paridevittha. Sumuttā mayaṃ tena mahāsamaṇena ; upaddutā ca mayaṃ homa – idaṃ vo kappati, idaṃ vo na kappatīti. Idāni pana mayaṃ yaṃ icchissāma taṃ karissāma, yaṃ na icchissāma na taṃ karissāmā’ti. Handa mayaṃ, āvuso, dhammañca vinayañca saṅgāyāma. Pure adhammo dippati , dhammo paṭibāhiyyati; pure avinayo dippati vinayo paṭibāhiyyati; pure adhammavādino balavanto honti, dhammavādino dubbalā honti; pure avinayavādino balavanto honti, vinayavādino dubbalā hontī”ti.
“Tena hi, bhante, thero bhikkhū uccinatū”ti. Atha kho āyasmā mahākassapo ekenūnapañcaarahantasatāni uccini. Bhikkhū āyasmantaṃ mahākassapaṃ etadavocuṃ – “Ayaṃ, bhante, āyasmā ānando kiñcāpi sekkho, abhabbo chandā dosā mohā bhayā agatiṃ gantuṃ. Bahu ca anena bhagavato santike dhammo ca vinayo ca pariyatto. Tena hi, bhante, thero āyasmantampi ānandaṃ uccinatū”ti . Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantampi ānandaṃ uccini.
Atha kho therānaṃ bhikkhūnaṃ etadahosi – “Kattha nu kho mayaṃ dhammañca vinayañca saṅgāyeyyāmā”ti? Atha kho therānaṃ bhikkhūnaṃ etadahosi – “Rājagahaṃ kho mahāgocaraṃ pahūtasenāsanaṃ, yaṃnūna mayaṃ rājagahe vassaṃ vasantā dhammañca vinayañca saṅgāyeyyāma. Na aññe bhikkhū rājagahe vassaṃ upagaccheyyu”nti.
Atha kho āyasmā mahākassapo saṅghaṃ ñāpesi –
438.“Suṇātu me, āvuso, saṅgho. Yadi saṅghassa pattakallaṃ, saṅgho imāni pañca bhikkhusatāni sammanneyya – rājagahe vassaṃ vasantāni dhammañca vinayañca saṅgāyituṃ, na aññehi bhikkhūhi rājagahe vassaṃ vasitabbanti. Esā ñatti.
“Suṇātu me, āvuso, saṅgho. Imāni pañca bhikkhusatāni sammannati – rājagahe vassaṃ vasantāni dhammañca vinayañca saṅgāyituṃ, na aññehi bhikkhūhi rājagahe vassaṃ vasitabbanti. Yassāyasmato khamati imesaṃ pañcannaṃ bhikkhusatānaṃ sammuti – rājagahe vassaṃ vasantānaṃ dhammañca vinayañca saṅgāyituṃ, na aññehi bhikkhūhi rājagahe vassaṃ vasitabbanti – so tuṇhassa; yassa nakkhamati, so bhāseyya.
“Sammatāni saṅghena imāni pañca bhikkhusatāni rājagahe vassaṃ vasantāni dhammañca vinayañca saṅgāyituṃ, na aññehi bhikkhūhi rājagahe vassaṃ vasitabbanti. Khamati saṅghassa, tasmā tuṇhī, evametaṃ dhārayāmī”ti.
Atha kho therā bhikkhū rājagahaṃ agamaṃsu dhammañca vinayañca saṅgāyituṃ. Atha kho therānaṃ bhikkhūnaṃ etadahosi – “Bhagavatā kho, āvuso, khaṇḍaphullappaṭisaṅkharaṇaṃ vaṇṇitaṃ. Handa mayaṃ, āvuso, paṭhamaṃ māsaṃ khaṇḍaphullaṃ paṭisaṅkharoma; majjhimaṃ māsaṃ sannipatitvā dhammañca vinayañca saṅgāyissāmā”ti.
Atha kho therā bhikkhū paṭhamaṃ māsaṃ khaṇḍaphullaṃ paṭisaṅkhariṃsu. Atha kho āyasmā ānando – sve sannipāto na kho metaṃ patirūpaṃ, yohaṃ sekkho samāno sannipātaṃ gaccheyyanti – bahudeva rattiṃ kāyagatāya satiyā vītināmetvā rattiyā paccūsasamayaṃ ‘Nipajjissāmī’ti kāyaṃ āvajjesi. Appattañca sīsaṃ bibbohanaṃ, bhūmito ca pādā muttā. Etasmiṃ antare anupādāya āsavehi cittaṃ vimucci.
439.Atha kho āyasmā ānando arahā samāno sannipātaṃ agamāsi. Atha kho āyasmā mahākassapo saṅghaṃ ñāpesi –
“Suṇātu me, āvuso, saṅgho. Yadi saṅghassa pattakallaṃ, ahaṃ upāliṃ vinayaṃ puccheyya”nti.
Āyasmā upāli saṅghaṃ ñāpesi –
“Suṇātu me, bhante, saṅgho. Yadi saṅghassa pattakallaṃ, ahaṃ āyasmatā mahākassapena vinayaṃ puṭṭho vissajjeyya”nti.
Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ upāliṃ etadavoca – “Paṭhamaṃ, āvuso upāli , pārājikaṃ kattha paññatta”nti? “Vesāliyaṃ bhante”ti. “Kaṃ ārabbhā”ti? “Sudinnaṃ kalandaputtaṃ ārabbhā”ti. “Kismiṃ vatthusmi”nti? “Methunadhamme”ti. Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ upāliṃ paṭhamassa pārājikassa vatthumpi pucchi, nidānampi pucchi, puggalampi pucchi, paññattimpi pucchi, anupaññattimpi pucchi, āpattimpi pucchi, anāpattimpi pucchi. “Dutiyaṃ panāvuso upāli, pārājikaṃ kattha paññatta”nti? “Rājagahe bhante”ti. “Kaṃ ārabbhā”ti? “Dhaniyaṃ kumbhakāraputtaṃ ārabbhā”ti. “Kismiṃ vatthusmi”nti? “Adinnādāne”ti. Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ upāliṃ dutiyassa pārājikassa vatthumpi pucchi, nidānampi pucchi, puggalampi pucchi, paññattimpi pucchi, anupaññattimpi pucchi, āpattimpi pucchi, anāpattimpi pucchi. “Tatiyaṃ panāvuso upāli, pārājikaṃ kattha paññatta”nti? “Vesāliyaṃ bhante”ti. “Kaṃ ārabbhā”ti? “Sambahule bhikkhū ārabbhā”ti. “Kismiṃ vatthusmi”nti? “Manussaviggahe”ti. Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ upāliṃ tatiyassa pārājikassa vatthumpi pucchi, nidānampi pucchi, puggalampi pucchi, paññattimpi pucchi, anupaññattimpi pucchi, āpattimpi pucchi, anāpattimpi pucchi. “Catutthaṃ panāvuso upāli, pārājikaṃ kattha paññatta”nti? “Vesāliyaṃ bhante”ti. “Kaṃ ārabbhā”ti? “Vaggumudātīriye bhikkhū ārabbhā”ti. “Kismiṃ vatthusmi”nti? “Uttarimanussadhamme”ti. Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ upāliṃ catutthassa pārājikassa vatthumpi pucchi, nidānampi pucchi, puggalampi pucchi, paññattimpi pucchi, anupaññattimpi pucchi, āpattimpi pucchi, anāpattimpi pucchi. Eteneva upāyena ubhatovibhaṅge pucchi. Puṭṭho puṭṭho āyasmā upāli vissajjesi.
440.Atha kho āyasmā mahākassapo saṅghaṃ ñāpesi –
“Suṇātu me, āvuso, saṅgho. Yadi saṅghassa pattakallaṃ, ahaṃ ānandaṃ dhammaṃ puccheyya”nti.
Āyasmā ānando saṅghaṃ ñāpesi –
“Suṇātu me, bhante, saṅgho. Yadi saṅghassa pattakallaṃ, ahaṃ āyasmatā mahākassapena dhammaṃ puṭṭho vissajjeyya”nti.
Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ ānandaṃ etadavoca – “Brahmajālaṃ, āvuso ānanda, kattha bhāsita”nti? “Antarā ca, bhante, rājagahaṃ antarā ca nāḷandaṃ rājāgārake ambalaṭṭhikāyā”ti. “Kaṃ ārabbhā”ti? “Suppiyañca paribbājakaṃ brahmadattañca māṇava”nti. Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ ānandaṃ brahmajālassa nidānampi pucchi, puggalampi pucchi. “Sāmaññaphalaṃ panāvuso ānanda, kattha bhāsita”nti? “Rājagahe, bhante, jīvakambavane”ti. “Kena saddhi”nti? “Ajātasattunā vedehiputtena saddhi”nti. Atha kho āyasmā mahākassapo āyasmantaṃ ānandaṃ sāmaññaphalassa nidānampi pucchi, puggalampi pucchi. Eteneva upāyena pañcapi nikāye pucchi. Puṭṭho puṭṭho āyasmā ānando vissajjesi.
(Continúa)
Además de la fuente canónica del Cūḷavaggapāḷi, la segunda fuente más importante para los tres primeros concilios es el Bāhira-nidāna-kathā, la introducción del Comentario del Vinaya por Baddhantacariya Buddhaghosa.
Roberto escribió: ↑29 Mar 2023 17:33
hay quien considera que es históricamente dudoso
Bibliografía del enlace sobre el Dipavaṃsa:
Von Hinüber, Oskar (1997). A Handbook of Pali Literature (en inglés). Nueva Delhi: Munishiram Manoharlal Publishers Pvt. Ltd. ISBN 81-215-0778-2.
Malalasekera, G.P. (1928). The Pali Literature of Ceylon (en inglés) (1998 edición). Colombo: Buddhist Publication Society of Sri Lanka. pp. 132-36. ISBN 9552401887.
Differences between the Dipavamsa and the Mahavamsa.(en inglés)
Morgan, Diane. Essential Buddhism: A Comprehensive Guide to Belief and Practice. 2010. p. 113
Sujato, Bhante (2012), Sects & Sectarianism:The Origins of Buddhist Schools, Santipada, p. i, ISBN 9781921842085.
See Geiger's defence of the historicity of the Mahavamsa
K. M. de Silva, History of Sri Lanka (Penguin) 1995 (en inglés)
Históricamente dudoso? Alguno de los autores de la bibliografía lo duda? Y qué exactamente dudan?. Preguntas que me hago por mera curiosidad histórica. También por mera curiosidad, aquí las crónicas de algunos unos reyes contemporáneos a los que se narran en el Mahāvamsa. Durante el reinado de Alarico I, o antes, se sitúa aproximadamente el Dipavaṃsa, y durante los reinados de Ataulfo, Sigérico, etc, la traducción al Pali de los Comentarios.
El Dipavaṃsa es la Crónica Pali existente más antigua de Ceilán. Los Comentarios de Buddhagosha, que fueron escritos a principios del siglo V d.C., se refieren a él por su nombre y citan versos de él.
Ver smp. (SHB) págs. 43,44. Paño A I. p.81
► Mostrar Spoiler
Sección de Historia: La Monarquia Hispanica
Los reyes visigodos
Conversión de Recaredo (pintura)
https://www.cervantesvirtual.com/bib/hi ... odos.shtml
Alarico I (395-415), Ataúlfo (410-415), Sigérico (415), Walia (415-418), Teodorico (418-451), Turismundo (451-453), Teodorico II (453-466), Eurico (466-484), Alarico II (484-507), Gesaleico (507-510), Amalarico (510-531), Theudis (531-548), Theudisclo (548-549), Agila I (549-551), Atanagildo (551-567), Liuva I (567-572), Leovigildo (572-586), Recaredo (586-601), Liuva II (601-603), Witérico (603-610), Gundemaro (610-612), Sisebuto (612-621), Recaredo II (621), Suíntila (621-631), Sisenando (631-636), Khíntila (636-639), Tulga (639-642), Khindasvinto (642-653), Recesvinto (653-672), Wamba (672-680), Ervigio (680-687), Egica (687-700), Witiza (700-710), Rodrigo (710-711)
Dhammavicaya
